dėbtelti

dė́btelti, -ia (-i), -ėjo žr. dėbtelėti: Nuleidęs akis vis tik dė́btelia Plv. Kada ne kada dėbtelia į akis ir vėl snapso nosį nukoręs Dkš. Eidamas pro šalį, dė́bteli pro petį Grš.